Santrauka
davė labai reikšmingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, tolerancija, demokratija, konstitucija, barokas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Abiejų Tautų Respublikos XVII–XVIII a. įnašas į Europos ir pasaulio civilizaciją apibendrintas formule „duona, tolerancija, demokratija, konstitucija, barokas“. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Abiejų Tautų Respublikos XVII–XVIII a. įnašas į Europos ir pasaulio civilizaciją apibendrintas formule „duona, tolerancija, demokratija, konstitucija, barokas“.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikš- mingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, toleran- cija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pa- sauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Euro- poje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architek- tūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje teisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – konstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |