daug karų buvo kariauta prieš sembų gentį, bet per daug užgaištume, kiekvieną aprašinėdami skyrium

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pažymėjęs, kad kovų su pagudėnais „niekas nestengtų nė tiksliai aprašyti, nė atpasakoti“ (III, 17), toliau pateikia kai kuriuos jų momentus. Pradėdamas kalbėti apie Ordino pastangas užgrobti Sembą, jis pabrėžia, jog „daug karų buvo kariauta prieš sembų gentį, bet per daug užgaištume, kiekvieną aprašinėdami skyrium, nors šį bei tą reikia pasakyti“ (III, 68), vėliau taip pat pažymi, kad „vargu ar kas įmanytų surašyti“, o jei surašytų, tai „vargu ar kas patikėtų, kaip uoliai broliai puldinėjo sembus, norėdami juos vėl pajungti krikščionių tikėjimui“ (III, 107).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kalbėdamas apie Skomanto vadovaujamų sūduvių ir lietuvių kariuomenės įsiveržimą į Kulmo žemę, kronikininkas apibendrintai tik konstatuoja, jog prieš tai „sūduviai vis dažniau įsibraudavo“ į šią teritoriją ir sėkmingai ją nusiaubdavo, o vėliau patirdavo ir nuostolių, kad tai labai dažnai pasikartodavo (III, 192). Nors apie Ordino pastangas pavergti Sūduvą kronikininkas plačiai rašo, bet ir čia išsitaria: „Daug kartų ir be galo ilgai broliai kariavo su sūduviais, tačiau, nenorėdami išsiplėsti, nerašysime apie tuos karus“ (III, 219). Netgi kalbėdamas apie XIV a.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kalbėdamas apie Skomanto vadovaujamų sūduvių ir lietuvių kariuomenės įsiveržimą į Kulmo žemę, kronikininkas apibendrintai tik konstatuoja, jog prieš tai „sūduviai vis dažniau įsibraudavo“ į šią teritoriją ir sėkmingai ją nusiaubdavo, o vėliau patirdavo ir nuostolių, kad tai labai dažnai pasikartodavo (III, 192). Nors apie Ordino pastangas pavergti Sūduvą kronikininkas plačiai rašo, bet ir čia išsitaria: „Daug kartų ir be galo ilgai broliai kariavo su sūduviais, tačiau, nenorėdami išsiplėsti, nerašysime apie tuos karus“ (III, 219). Netgi kalbėdamas apie XIV a.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Aprašęs kai kurias kovas Skalvoje abipus Nemuno, kronikininkas pažymi, jog „daug karų broliai kariavo su skalviais, ir būtų atkaru aprašinėti kiekvieną“ (III, 188). Kalbėdamas apie Skomanto vadovaujamų sūduvių ir lietuvių kariuomenės įsiveržimą į Kulmo žemę, kronikininkas apibendrintai tik konstatuoja, jog prieš tai „sūduviai vis dažniau įsibraudavo“ į šią teritoriją ir sėkmingai ją nusiaubdavo, o vėliau patirdavo ir nuostolių, kad tai labai dažnai pasikartodavo (III, 192). Nors apie Ordino pastangas pavergti Sūduvą kronikininkas plačiai rašo, bet ir čia išsitaria: „Daug kartų ir be galo ilgai broliai kariavo su sūduviais, tačiau, nenorėdami išsiplėsti, nerašysime apie tuos karus“ (III, 219).