„brazauskininkus“ ir „landsbergininkus“

Santrauka

Net buvo sakoma, kad Lietuvos visuomenė suskilo į „brazauskininkus“ ir „landsbergininkus“.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Net buvo sakoma, kad Lietuvos visuomenė suskilo į „brazauskininkus“ ir „landsbergininkus“.		c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Net buvo sakoma, kad Lietuvos visuomenė suskilo į „brazauskininkus“ ir „landsbergininkus“.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Visuomenė darėsi pliuralistinė, įre- gistruota net 40 partijų, tačiau Lietuvos politiniame gyvenime dominavo du pagrindiniai žaidėjai: susidariusi iš savarankiškos LKP, pasivadinusi

L I E T U V O S I S T O R I J A 250 socialdemokratine, LDDP (vėliau susivienys su Lietuvos socialdemokra- tais ir taps LSDP) ir iš Sąjūdžio daugumos 1993 m. susidariusi Tėvynės Sąjunga–Lietuvos konservatoriai (TS–LK). Per 1992 m. rinkimus į Sei- mą A. Brazausko vadovaujama LDDP gavo daugumą, o po ketverių metų sėkmė lydėjo V. Landsbergio vadovaujamus konservatorius. Net buvo sakoma, kad Lietuvos visuomenė suskilo į „brazauskininkus“ ir „lands- bergininkus“. Padėtis ėmė keistis 1998 m., kai prezidentą A. Brazauską vadovo poste pakeitė iš JAV grįžęs gyventi į Lietuvą Valdas Adamkus, ir po 2000 m. Seimo rinkimų, kuriuose nė vienai partijai nepavyko pasiekti įtikinamos pergalės, todėl atėjo nauja koalicinių vyriausybių era.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

Ryšiai

Susiję objektai

• Brazauskininkai ir landsbergininkai