Santrauka
Kojelavičius „barbarų barbaru“ pavadino žmogų, kurio pasitikėjimą sėkme ir pasipūtėlišką išdidumą smerkė.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Kojelavičius „barbarų barbaru“ pavadino žmogų, kurio pasitikėjimą sėkme ir pasipūtėlišką išdidumą smerkė.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kojelavičius „barbarų barbaru“ pavadino žmogų, kurio pasitikėjimą sėkme ir pasipūtėlišką išdidumą smerkė.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Nestojus jam į kovą, kariuomenę apsupti iš visų pusių ir kartu su karaliumi atvaryti nelyginant gyvulius į Maskvą. 630
Puslapis 629
Štai kaip vertino šis žmogus, barbarų barbaras, savo jėgas, štai kaip pasitikėjo sėkme, taip viską perdėda mas, tokį pasipūtėlišką išdidumą rodydamas, kad ne randu nė tinkamo žodžio jo ydoms pavadinti. Jam už teko įžūlumo, nė nebandžius sėkmės kovos lauke, laiš ku paklausti imperatorių Maksimilijoną, ką turėtų daryti su nelaisvėn paimtuoju karaliumi Žygimantu, ku rį, be abejonės, jam netrukus sukaustytą atvešią.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|