Didžiūnams bekovojant su užsispyrėliu karalium ir tarpusavy, įsigalėjo vadinamoji „aukso laisvė": kas tik buvo galingas, galėjo nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamas. O visa ta santvarka vis dėlto būdavo vadinama tikrąja laisve. Vieni bandė siūlyti aptvarkyti gyvenimą, paliekant nepaliestus pagrindinius „aukso laisvės" principus, o kiti net siūlė panaikinti pagrindinę blogybę — liberum veto.
Kaip tik Zigmanto laikais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje įsigalėjo vėliau dar labiau įsivyravusi vidaus netvarka. Didžiūnams bekovojant su užsispyrėliu karalium ir tarpusavy, įsigalėjo vadinamoji „aukso laisvė": kas tik buvo galingas, galėjo nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamas.
O visa ta santvarka vis dėlto būdavo vadinama tikrąja laisve. Bajorijos masės ją brangino, stropiai žiūrėjo, kad ji nebūtų pakeista, nes tik tokioje santvarkoje kiekvienas jautėsi turįs didelę vertę ir galįs pasipelnyti.
Vieni bandė siūlyti aptvarkyti gyvenimą, paliekant nepaliestus pagrindinius „aukso laisvės" principus, o kiti net siūlė panaikinti pagrindinę blogybę — _liberum veto._