Didžiūnams bekovojant su užsispyrėliu karalium ir tarpusavy, įsigalėjo vadinamoji „aukso laisvė": kas tik buvo galingas, galėjo nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamas. O visa ta santvarka vis dėlto būdavo vadinama tikrąja laisve. Vieni bandė siūlyti aptvarkyti gyvenimą, paliekant nepaliestus pagrindinius „aukso laisvės" principus, o kiti net siūlė panaikinti pagrindinę blogybę — liberum veto.
Kaip tik Zigmanto laikais tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje įsi-\ngalėjo vėliau dar labiau įsivyravusi vidaus netvarka. Didžiū-\nnams bekovojant su užsispyrėliu karalium ir tarpusavy, įsiga-\nlėjo vadinamoji „aukso laisvė\": kas tik buvo galin-\ngas, galėjo nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamas.
O visa ta santvarka vis dėlto būdavo vadinama tik-\nrąja laisve. Bajorijos masės ją brangino, stropiai žiūrėjo, kad ji\nnebūtų pakeista, nes tik tokioje santvarkoje kiekvienas jautėsi turįs\ndidelę vertę ir galįs pasipelnyti.
Vieni bandė siūlyti aptvarkyti\ngyvenimą, paliekant nepaliestus pagrindinius „aukso laisvės\"\nprincipus, o kiti net siūlė panaikinti pagrindinę blogybę — _liberum\nveto._