Santrauka
Didžiūnams bekovojant su užsispyrėliu karalium ir tarpusavy, įsigalėjo vadinamoji „aukso laisvė”: kas tik buvo galingas, galėjo nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamas. O visa ta santvarka vis dėlto būdavo vadinama tikrąja laisve. Vieni bandė siūlyti aptvarkyti gyvenimą, paliekant nepaliestus pagrindinius „aukso laisvės” principus, o kiti net siūlė panaikinti pagrindinę blogybę — liberum veto.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Zigmanto laikais Lenkijoje ir Lietuvoje įsigalėjusi „aukso laisvė“ leido galingiesiems nieko neklausyti ir elgtis kaip tinkamiems. |
| t-002 Diskusijose dėl „aukso laisvės“ vieni siūlė palikti pagrindinius jos principus, o kiti siekė panaikinti liberum veto. |
| t-003 Tikrąja laisve vadintą santvarką bajorija brangino ir saugojo nuo pakeitimų. |