t-001vidutinis
Michałas Balińskis Žygimanto Augusto laikus Vilniuje vadino aukso amžiumi, o jo mirtį - visuotinio sielvarto ir sunkios netekties diena.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Žygimanto Augusto laikai Vilniui buvo aukso amžius, o jo mirtis - visuotinio sielvarto ir sunkios netekties diena. Čia jis pirmiausia mokėsi valdymo meno, galbūt čia pirmą kartą savo širdyje patyrė maloniausius jausmus, pagaliau čia, Vilniuje, atrado tai, kas jam buvo brangiausia. Užtat Vilnius anuomet jam buvo mieliausias iš visų Lenkijos miestų. Mirdamas Knišine, jis paskutines mintis dar kreipė į savąją Lietuvos sostinę: užbaigti pradėtą statyti Šv. Onos bažnyčią, išplėsti Švč. Trejybės prieglaudą ir ją geriau aprūpinti pavedė kelissyk testamente minimoms seserims ir respublikai, o turtingą savo biblioteką, tėvo pradėtą, jo paties irgi kauptą, atidavė Vilniaus jėzuitų kolegijai.