Santrauka
Jono Aisčio eilutės reiškia dvi priešpriešines Lietuvos pasipriešinimo formules: simbolinio kraujo auką ir žodinį bei politinį pasipriešinimą.
Forma
- Pagrindinė forma: Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs
Variantai
- Vienų vienas žodis būt tave apgynęs
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Dažnai kartojama Aisčio eilutė „Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs“ siejama su 1940 m. pasirinkimų vertinimu. | c-001 | |
| t-004 Aisčio eilutė „Vienų vienas žodis būt tave apgynęs“ primena, kad priešintis buvo galima protestais ir Vyriausybės pasitraukimu. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dažnai kartojama Aisčio eilutė „Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs“ siejama su 1940 m. pasirinkimų vertinimu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Taigi 1792 m. liepos 23-iosios situacija akivaizdžiai dramatiš- kumu primena Lietuvos visuomenei daugiau žinomą 1940 m. bir- zelio 14-15 nakties Lietuvos vyriausybės posėdį, svarstant Stalino notą. Apie 1940-ųjų metų įvykius tarsi viskas žinoma, regis, ski- riasi tik vertinimai. Iš tikrųjų dažnai kartojama poeto Jono Aisčio eilutė „Vienas kraujo lašas būt tave nuplovęs“, ir kažkodėl niekas nekreipia dėmesio į tai, kad 1940 m. birželio 15 ryte Ūtos pasienio poste buvo nužudytas pasienietis Aleksandras Barauskas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Aisčio eilutė „Vienų vienas žodis būt tave apgynęs“ primena, kad priešintis buvo galima protestais ir Vyriausybės pasitraukimu.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Užmirštama mintimis pereiti ir į kitą Aisčio eilutę - „Vienų vienas žodis būt tave apgynęs“. O tai reiškia, kad dažniausiai kalba tik ir sukasi apie „simbolinį šūvį“ ar net „simbolines aukas“, už- mirštant, kad priešintis galima protestais ir bent jau Vyriausybės pasitraukimu, kas ir buvo siūloma 1940 m. birželio 15 nakties po- sėdyje. Paaiškėjo, kad šis posėdis, kuriame buvo sprendžiamas Lietuvos likimas, yra visiškai analogiškas 1792 m. liepos 23-iosios posėdžiui, o A. Smetonai buvo naudinga vaidinti vienišių, nes jis nesiruošė priešintis nei ginklu, nei žodžiu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |