t-001vidutinis
Formulė „Vendimus abscedimus, et resignamus“ pavartota 1536 m. dominikonų sutartyje, kuria miestui parduotas Vingrių šaltinis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 280
Pirmąją iš griuvėsių prikėlė karalius ir pa vertė patogiais savo apartamentais11, antrosios atstatymu 10 Po didelių ginčų Vingrių Šaltiniai, šiandien vadinami Vingriais arba Vengriais, pagaliau sugrįžo miesto nuosavybėn. Archyve yra šio šalti nio pardavimo iš dominikonų mies tui sutartis, sudaryta 1536 metų Šv. Elenos dieną, už šimtą kapų lietu viškų grašių ir dešimtį pūdų pipirų: Vendimus abscedimus, et resignamus vivum nostrum Vingier, seu torrentem vulgariterque dictum extra civitatis mo enia existentem, una cum alveo et aqua ex indė fluenti et canalibus, omnique usu et fructu quibusvis emolumentis... pro centum sexagenis grossorum mo- nethe et numeri Lithuanicalis et decem talentorum piperis [Parduodame, at sisakome ir grąžiname mūsų Ving rių šaltinį ar paprastai vadinamą versmę, esantį už miesto sienų, kar tu su rezervuaru ir iš čia tekančiu vandeniu bei kanalais visų besinau dojančių poreikiams ir naudai... už šimtą kapų lietuviškų grašių ir de šimtį pūdų pipirų].