Henrikas, pentinais spausdamas arklį, ištarė: „Vardan viešpaties — į priekį“; po šių žodžių velnias pasakė, kad Dievo vardas jį išgelbėjo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 197
Mat arklys matė pavojų, kurio raitelis nakties\ntamsoje negalėjo išvysti. Galop Henrikas tarė savo arkliui, stipriai jį paspausdamas\npentinais: „Vardan viešpaties— į priekį“. Tada jo bendras, tai yra velnias, atsistojo prieš\njį ir pasakė: „Tavo laimė, kad paminėjai savo dievo vardą, jeigu to nebūtum padaręs,\njau būtum negyvas nutrenktas į šią pragarmę“.
Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į kalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas nenuskendo.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 197
Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į \nkalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas \nnenuskendo.\n286 (279). Apie Lubavos žemės nusiaubimą ir 15 lietuvių žūtį 1303 metais\nTais pačiais metais penkiasdešimt plėšikautojų iš Lietuvos įsibrovė į Lubavos žemę; į \npriekį jie pasiuntė vieną vyrą, mokantį kalbėti lenkiškai, įsakę jam gerai išžvalgyti, kas \nten dedasi; kai jis sugrįžęs pasakė, kad niekas ten nieko nežino apie jų žygį, jie apiplėšė \ndaug kaimų, paimdami į nelaisvę ir nukaudami daugybę krikščionių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Todėl ir žmonės tarpais kopė ledu sakytum į kalną, tarpais leidosi žemyn nelyginant į klonį, tačiau, viešpaties globojami, nė vienas nenuskendo. 286 (279). Apie Lubavos žemės nusiaubimą ir 15 lietuvių žūtį 1303 metais Tais pačiais metais penkiasdešimt plėšikautojų iš Lietuvos įsibrovė į Lubavos žemę; į priekį jie pasiuntė vieną vyrą, mokantį kalbėti lenkiškai, įsakę jam gerai išžvalgyti, kas ten dedasi; kai jis sugrįžęs pasakė, kad niekas ten nieko nežino apie jų žygį, jie apiplėšė daug kaimų, paimdami į nelaisvę ir nukaudami daugybę krikščionių.
Susietas teiginys: t-003