t-001vidutinis
Vilniaus vyskupas Povilas posakiu „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone“ sustabdė karalių ir nukreipė jį į katalikų katedrą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 300
Užvirė atkakli dvasininkų kova su reformatoriais ir tęsėsi pastarųjų naudai iki Žygimanto Augusto valdymo pabaigos; mat jis, vengdamas painiotis į šiuos ginčus, į juos žvelgė beveik abejingai. Jį kaltino netgi akivaizdžiu palankumu disidentams. Pastarųjų Biblijos priėmimas kaip dovanos bei polinkis lankytis jų šventovėse - buvo nemaži dvasininkijos priekaištai karaliui. Vilniuje tarpusavio atšiaurumas netgi viešai pasireiškė dėl tokios priežasties: kartą karalius su nemažu Lietuvos didikų disidentų būriu vyko į jų bažnyčią, nes buvo ten pakviestas. Apie tai sužinojęs Vilniaus vyskupas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pontifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo didelis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo protėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į katedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri tave pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!" Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino karalių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.