Santrauka
Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Dėl to Gegužės trečiosios konstitucija buvo suvokiama kaip Lietuvos atgaivinimo aktas. „Šlovinga Lenkijos ir Lietuvos Konstitucija“ vėl sutei- kė Lietuvai prarastą „būsimos didybės viltį“. Reformos ne tik pažangia linkme kreipė socialinę ir politinę Lietuvos visuomenės raidą, bet ir teikė naujų galimybių lietuviakalbei kultūrai. Neatsitiktinai tuo metu konsti- tucija išverčiama ir į lietuvių kalbą, o tai yra per mažai įvertinta Lietuvos kultūros istorijoje, nes iki tol lietuviškai teturėjome religinės ir grožinės literatūros tekstų. Taigi Gegužės trečiosios konstitucijos vertimas – pir- masis politinis ir teisinis dokumentas lietuvių kalba. Net 27 LDK bajorų pavietų seimeliai iš 33 susirinkusių 1792 m. vasarį prisiekė Konstitucijai, o kiti šeši jai pritarė. Šiuo požiūriu Konstitucija turėjo daugiau šalininkų Lietuvoje nei Lenkijoje, kurioje iš 45 seimelių tik 10 prisiekė Konstituci- jai, o dar 27 seimeliai jai tik pritarė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |