Į Gegužės trečiosios konstituciją buvo sugrąžintas valstybės dualizmo, tai yra federacijos, principas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 92
1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsirei- kalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendro- se vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijo- se – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.
Gegužės trečiosios konstitucijoje frazė „Respublikos valstybės“ reiškė Lenkiją ir Lietuvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 91
Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstaty- mas. Keista, nes ja vykdoma ne tik ,,Lenkijos pertvarka“. Konstitucijoje yra rašoma daugiskaita apie „Respublikos valstybes“, t. y. turima omenyje ir Lietuva. Nepaisant visų unitarinių tendencijų, konstitucijos teksto III ir IV skyriuose juodu ant balto parašyta ,,Respublikos valstybės“ – Lenkija ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kuni- gaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.
Gegužės 3-iosios konstitucijos formuluotė „Respublikos valstybės“ reiškė Lenkiją ir Lietuvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 91
Kartais abejojama, ar Gegužės trečioji yra ir Lietuvos valdymo įstaty- mas. Keista, nes ja vykdoma ne tik ,,Lenkijos pertvarka“. Konstitucijoje yra rašoma daugiskaita apie „Respublikos valstybes“, t. y. turima omenyje ir Lietuva. Nepaisant visų unitarinių tendencijų, konstitucijos teksto III ir IV skyriuose juodu ant balto parašyta ,,Respublikos valstybės“ – Lenkija ir Lietuva. Minimi ne tik bendri valdovai, bet ir Lietuvos didysis kuni- gaikštis Vytautas ir jo privilegijos Lietuvos bajorams.
Pagal Abiejų Tautų tarpusavio įžadą Kariuomenės ir Iždo komisijose Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 92
1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsirei- kalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendro- se vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijo- se – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.