c-168841Citatos
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 377
Ramiai karalius išklausė\ntų žodžių. „Gerai,— tarė,— mielai priimu šį kovos ženk\nlą. Priešas pats parūpino kalaviją, kurį įsmeigsime jam\nį sprandą\".
posakis
Priešas pats parūpino kalaviją, kurį įsmeigsime jam į sprandą
0 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Teiginiai ir įrodymai
Rodomi visi 0 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–2 iš 2 rodomų įrašų
c-001Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Karalius, būdamas labai pamaldus, be to, gerai žino damas, jog karai paprastai kyla dėl žmonių įgeidžių, o pergalės pasiekiamos tiktai aukščiausiojo valia, parpuolęs ant kelių prie šventojo altoriaus, kai buvo aukojama nekruvinoji auka, patikė jo busimojo mūšio likimą aukščiausiajam. Karaliaus maldą pertraukė Vytautas, pranešdamas, kad priešo ko vos rikiuotė traukianti prie jų stovyklos, ir paraginda mas mesti visus kitus darbus, nes atėjusi lemiama va landa. Kol karalius kuo karščiausiai meldėsi ligi pamal dų pabaigos, Vytautas, iššokęs iš palapinės, puolė sku biai su lietuviais į kovos lauką ir su keturiasdešimt vė liavų užėmė dešinįjį sparną, nenorėdamas, kad kryžiuo čiai, pastebėję priešininkus delsiant, įgytų pasitikėjimo savo jėgomis.