Teodoras Narbutas istorijai priešpriešina neklystančiojo toną ir faktų bei įrodytų tiesų nagrinėjimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 203
Neklystančiojo tonas istorijai nedaro garbės; ji mėgsta\n nagrinėti faktus ir girdėti įrodytas tiesas.
Neklystančiojo tonas istorijai nedaro garbės; ji mėgsta nagrinėti faktus ir girdėti įrodytas tiesas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 203
Tuo tarpu jie, pasirinkę kuklesnę poziciją, ry žosi verčiau pelnyti žodis į žodį atkartojančių Mariną* ir Ptolemėją priekaištų negu vadinti pasakų išmone var dus tautų, kurių gyvenamųjų vietovių nepasisekė nustatyti. Neklystančiojo tonas istorijai nedaro garbės; ji mėgsta nagrinėti faktus ir girdėti įrodytas tiesas. Taip ir gelonus su budinais ¡buvo teilktasi vienu plunksnos brūkštelėjimu priskirti prie pasakų skyriaus, nes senovės tyrinėtojai nu stato vienu metu dvejopą jų padėtį, — tai galėjo lemti net ir Herodoto geografija.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Mūsų senovės geografijos tyrinėtojas gal iš savo didelio moks lingumo, neužtikęs pakankamai išvardytų kai kurių seno vės tautų gyvenamųjų vietovių, pyksta pats ant savęs ir piktžodžiauja prieš kompiliatorius, kam jie kartoja jų pa vadinimus. Tuo tarpu jie, pasirinkę kuklesnę poziciją, ry žosi verčiau pelnyti žodis į žodį atkartojančių Mariną* ir Ptolemėją priekaištų negu vadinti pasakų išmone var dus tautų, kurių gyvenamųjų vietovių nepasisekė nustatyti. Neklystančiojo tonas istorijai nedaro garbės; ji mėgsta nagrinėti faktus ir girdėti įrodytas tiesas.