Santrauka
Ši formuluotė pateikiama kaip Zigmanto pasiteisinimas, kad sprendimas buvo daromas remiantis teisybe, o ne bičiulyste.
Forma
- Pagrindinė forma: ne bičiulystės, o teisybės
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Zigmantas vikriai teisinosi, jog jis sprendimą daręs žiūrėdamas ne bičiulystės, o teisybės. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Zigmantas vikriai teisinosi, jog jis sprendimą daręs žiūrėdamas ne bičiulystės, o teisybės.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Vytautas rašė, jog kol jis gyvas busiąs, o taip pat ir jo įpėdiniai, niekada nuo tų žemių neatsisakysią^15. Zigmantas vikriai teisinosi, jog jis sprendimą daręs žiūrėdamas ne bičiulystės, o teisybės. Jis — ne be pagrindo — priminė : kaip jis esą galėjęs kitaip išspręsti bylą, jeigu Vytautas ir Jogaila, «or diną nugalėję ir priešo žemėje su ginklu stovėdami », patys sutiko jam pripažinti Žemaičius^16.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |