Teritorija, apie kurią lietuvių svajota: „Lituania Propria“ (žemėlapis iš Jono Žiliaus knygos „The Boundaries of Lithuania“ (Paryžius, 1920)). Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta už etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: Kauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko apskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus.
4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n129\nTeritorija, apie kurią lietuvių svajota: „Lituania Propria“ \n(žemėlapis iš Jono Žiliaus knygos „The Boundaries of Lithuania“ \n(Paryžius, 1920))\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n130\nKOVA DĖL NEPRIKLAUSOMYBĖS\nLietuvos planai: nuo autonomijos \niki nepriklausomybės\nN\naują impulsą savo veiklai Europos šalių tautiniai są-\njūdžiai gavo 1914 m.
Europos ir JAV lietuvių atstovų Berno konferencijoje 1917 m. lapkričio \n2–10 d., kurioje dalyvavo ir visas Lietuvos Tarybos prezidiumas (A. Sme-\ntona, Steponas Kairys, J. Šaulys) bei užsienio lietuvių atstovai, pasisakyta \nuž etnografinį teritorijos formavimo principą „Lithuania Propria“ ribose: \nKauno ir Suvalkų gubernijos, Balstogės, Gardino, Slanimo ir Valkavisko \napskritys, kone visa Vilniaus gubernija (išskyrus stačiatikiškas apskritis), \nbe to, Alūkštos apskritis Kurše iki Dauguvos upės, numatyta reikalauti \nir Liepojos uosto (vokiškoji Klaipėda neminėta taktiniais sumetimais).