Santrauka
Po triukšmingų puotų jis išvyko iš Vilniaus, tik kai kuriuos ponus apdovanojęs Rusijos ordinais, o atsisveikindamas Oginskiui pareiškė, kad Lietuvos reikalų neleidusi sutvarkyti laiko stoka. Bet tai tebuvo tik diplomatiškas atsikalbėjimas; juo buvo norima nesugriauti Lietuvos bajorijos vilčių, kad ši nepultų į Napoleono glėbį, kuris tuo tarpu su savo kariuomene stovėjo Vilkavišky ir jau buvo paskelbęs Rusijai karą.