„Lietuvos Jeruzalė“ yra Vilniaus žydų kultūrinį statusą nusakanti formulė. Ištraukoje ji siejama su XVII–XVIII a. Vilniaus konkuravimu su Krokuva, Liublinu ir Lvovu, o XVIII a. Vilnius pavadinamas „Lietuvos Jeruzale“ (Jerušalaim de Lite) kaip žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros klestėjimo simbolis.
Aišku, šios mažumos į LDK persikėlė iš Lenkijos ir galbūt iš Vengrijos, todėl natūralu, kad čia jų būta mažiau. Tačiau XVII–XVIII a. bent jau Vilnius prilygo, o gal net pradėjo lenkti (Vilniaus kaip „Lietuvos Jeruzalės“ idėja) tokius žydų kultūros centrus kaip Krokuva, Liublinas ar Lvovas. Taigi net jei žydų, o ypač armėnų, vaidmuo LDK buvo menkesnis nei Lenkijoje, pastarojoje nebuvo tokių ryškių musulmonų totorių ir karaimų bendruo- menių, kurias Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino LDK.
Tačiau kartu litvakais imta vadinti žydus, kuriems būdinga savita gyvensena, išlikusi ir po LDK sunaikinimo. Taip Vilnius XVIII a. tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros kles- tėjimo simboliu ir buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“ (Jerušalaim de Lite). Šiandien mokslas XVIII–XIX a. sandūros Vilnių priskiria pirmam žydų pasaulinių kultūros centrų dešimtukui (šalia Amsterdamo, Londo- no, Varšuvos, Lvovo, Salonikų, Stambulo, Tuniso ir Bagdado).
Tačiau kartu litvakais imta vadinti žydus, kuriems būdinga savita gyvensena, išlikusi ir po LDK sunaikinimo. Taip Vilnius XVIII a. tapo žydų gyvenimo pastovumo ir kultūros kles- tėjimo simboliu ir buvo pavadintas „Lietuvos Jeruzale“ (Jerušalaim de Lite). Šiandien mokslas XVIII–XIX a. sandūros Vilnių priskiria pirmam žydų pasaulinių kultūros centrų dešimtukui (šalia Amsterdamo, Londo- no, Varšuvos, Lvovo, Salonikų, Stambulo, Tuniso ir Bagdado).