Teodoras Narbutas, remdamasis Vergilijumi, gelonų kumelės pieno vartojimą siejo su rūgusiu pienu, maišytu su arklių krauju.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 79
Vergilijus apie tokį kumelės pieno vartojimą rašė: „Karin\n gasis gelonas bėga į Rodopų kalnus arba getų dykumas\n ir ten minta rūgusiu pienu, sumaišytu su arklių krauju“4.
Tokiame piene, sumaišius jį su dar šiltu ir šviežiu arklio krauju, vyksta spiritinė fermentacija, todėl destiliuojant galima pagaminti svaiginantį gėrimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 79
Tokiame piene, sumaišius jį su dar šiltu ir šviežiu arklio krauju, vyksta spiritinė fermentacija, todėl destiliuojant galima pagaminti svaiginantį gėrimą. Ver gilijus apie tokį kumelės pieno vartojimą rašė: „Karin gasis gelonas bėga į Rodopų kalnus arba getų dykumas ir ten minta rūgusiu pienu, sumaišytu su arklių krauju“4. Senovėje buvo sakoma, kad gelonai iš odos, nuplėštos nuo nukauto kautynėse priešo, dirbo diržus ginklams ir apy nasrius arkliams5.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tą sveiką gyvulinės kilmės produktą nuo masagetų ir tisagetų gyvavimo laikų vi suomet labai vertino ir dabar tebevertina šiaurės rytų gyventojai. Tokiame piene, sumaišius jį su dar šiltu ir šviežiu arklio krauju, vyksta spiritinė fermentacija, todėl destiliuojant galima pagaminti svaiginantį gėrimą. Ver gilijus apie tokį kumelės pieno vartojimą rašė: „Karin gasis gelonas bėga į Rodopų kalnus arba getų dykumas ir ten minta rūgusiu pienu, sumaišytu su arklių krauju“4.