t-001vidutinis
1569 m. Liublino seime J. J. Chodkevičius Žygimantui Augustui sakė, kad lietuviai buvo priversti nusileisti su skausmu.
Įrodymai (1)
J. Chodkevičius suprato tragišką dilemą: arba Lietuva susisaisto su Len- kija, arba Lietuvą užkariauja Rusija. Jis pasirinko pirmąjį kelią, tačiau sten- gėsi išsiderėti kuo palankesnes sąlygas. J. J. Chodkevičius Liublino seime 1569 m. birželio 28 d. priėmė unijos ir net vieno antspaudo, taigi – Lietuvos prijungimo prie Lenkijos – idėją. Tai buvo žiaurus kompromisas. Kreipda- masis į Žygimantą Augustą jis teigė: „Jūsų Didybės įsakyti mes čia su didžiu skausmu ir širdgėla buvome priversti nusileisti. Bet kaip mums skaudu, to negalime išreikšti žodžiu. Nes mes, kaip ištikimi savo tėvynės sūnūs, esame įpareigoti rūpintis jos labu, kiek pajėgdami. Jei dabar mes negalime jos ap- ginti, tai todėl, kad esame priversti nusileisti prieš kliūtis, likimą ir laiką.“ Po šių žodžių lietuviai su ašaromis puolė ant kelių prieš karalių, tai pravirkdė netgi lenkus. Atrodo, kad J. J. Chodkevičiaus ašaros taip pat buvo diplomatijos išraiška. Derybų procese žaisdamas dviprasmybėmis, Žemaičių seniūnas sugebėjo susiaurinti unijos klausimą iki antspaudų klausimo: valdovo raštai antspauduojami vien Lenkijos (o tai reiškia, kad Lietuva prijungiama ir geriausiu atveju tampa Lenkijos autonomine pro- vincija), ar ir Lietuvos antspaudais.