Dusburgiečio pasakojime balsas kiekvieną naktį ragino Henriką keltis melstis, nes jo broliai jau buvo pakirdę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 196
Kai jis antrą kartą apie tai papasakojo žmonai, ši, po senovei spyriodamasi, jam nedavė laisvės stoti į vienuolyną. Po to ji kiekvieną naktį girdėjo siaubingą bildesį, nelyginant kas kūju būtų daužęs į sieną, ir balsą, kuris sakė: „Henrikai, kelkis melstis, nes tavo broliai jau pakirdę“. Moteris, tiek kartų ir taip smarkiai bauginama siaubingų bildesių, daugel sykių gąsdinama stebuklingų balsų, nebeturėjo jėgų ilgiau priešintis šventam vyro sumanymui, todėl ir nusileido, duodama jam valią stoti į bet kurį vienuolyną.