posakis

Gabija, dievaite, pakelk garą, neleisk kibirkščių!

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Šiam įrašui rengiama šaltiniais pagrįsta santrauka.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas maldelę „Gabija, dievaite, pakelk garą, neleisk kibirkščių!“ aiškina kaip ugnies užkeikimą jaujoje nuo gaisro.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Tai reiškia: „Gabija, miela deive, duok daugiau šilu­\nmos, neleisk ugniai per daug kibirkščiuoti“. Si maldelė yra ug­\nnies užkeikimas jaujoje, kad nekiltų gaisras. Prietaringi žemai­\nčių valstiečiai tebekalba ją dar dabar, kurstydami ugnį savo\nt džiovyklose. Reikia atminti, kad Antikos žmonės saulę laikė\nugnies šaltiniu ir garbino ją kaip to elemento dievybę, vadin­\ndami taip pat Gabie, Gabalus, Heliogabalus.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)11