Aukščiausias dievas padarė manyje ženklų ir stebuklų

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Šitaip bylojo Babilonijos karalius Nabuchodonosaras, matydamas, jog liepsna nė nepalietė Danieliaus bei jo bičiulių ir jiems nieko bloga nepadarė, kai šie buvo surišti bei įmesti į septynis kartus daugiau nei paprastai pakūrentą krosnį, nes atidavė savo kūnus, nenorėdami tarnauti nė vienam dievui nei jo garbinti, išskyrus tą, kurį patys tikėjo, nors ugnies liežuviai kilo per 49 uolektis virš krosnies ir sudegino kūrikus, o Danieliaus ir jo bičiulių nė neužgavo ir nieko blogo jiems nepadarė, štai tada jis ir tarė: „Aukščiausias dievas padarė manyje ženklų ir stebuklų“. Tačiau tinka tie žodžiai ir šios knygos autoriui, kuris, šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės Jeruzalėje brolių šventosios kongregacijos veikloje pamatęs ir išgirdęs tokių reikšmingų ženklų ir tokių didžių stebuklų, nepaprastų ir nuo amžių negirdėtų, kokių aukštybių viešpats per minėtuosius brolius mielaširdingai yra teikęsis padaryti Prūsijos žemėje per juos, tuos, kurie, be baimės guldydami galvas už tikėjimą, galėjo sakyti: „Aukščiausias dievas padarė manyje ženklų ir stebuklų“ ir t. t.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kadangi yra parašyta (Mt 5, 16): „...kad jie matytų jūsų gerus darbus\nir šlovintų jūsų Tėvą danguje“, todėl Jėzaus Kristaus vardo garbei bei šlovei jis ir nutarė\nskelbti dievo ženklus, nes jie dideli, ir jo stebuklus, nes jie galingi.