Dusburgietis teigia, kad apie ketvirtąją atskalūnybę ir apie tai, kaip už ją buvo keršijama 1286 viešpaties metais brolis Ditrichas, Sembos fogtas, galėjo taip sakyti, kaip kadaise bylojęs Jobas: „Atėjo baisenybė, kurios bijojau“, mat bartai, ką tik atgavę brolių palankumą, ir.
Apie ketvirtąją atskalūnybę ir apie tai, kaip už ją buvo keršijama 1286 viešpaties metais brolis Ditrichas, Sembos fogtas, galėjo taip sakyti, kaip kadaise bylojęs Jobas: „Atėjo baisenybė, kurios bijojau“, mat bartai, ką tik atgavę brolių palankumą, ir pagudėnai bei kiti Prūsijos [žmonės], paklusę savo piktam įpročiui ir sugalvoję dar kartą sukilti prieš brolius, susimokė su kai kuriais kitais prūsais, kurių šlykštus elgesys teisėtai skatina viešai paskelbti jų vardus, tačiau šito nedarome iš pagarbos jų dabartinei padėčiai.
Apie tą patį Tas pats Martynas su keliais savo bendrais patraukė link Lietuvos ir, tris kartus persikėlęs per patvinusius vandenis, priėjo upę, vardu Bugas, o ten pamatė plaukiantį pasroviui ir prikrautą prekių laivą, paskui kurį slaptai ir leidosi; kai upeiviai papietavę sugulė pokaičio, Martynas juos užpuolė su savo bendrais, visus išžudė, džiūgaudamas įsibrovė į laivą ir jį atplukdė į Torunės miestą, kur jie, pardavę laivą su prekėmis, kiekvienas gavo po 20 markių dalies. 230 (225). Apie pagirtiną kai kurių brolių gyvenimą Karaliaučiaus pilyje Karaliaučiaus pilyje nuo pat jos įkūrimo gyveno narsūs vyrai: broliai ir įgudę kariai. Jie lenkė kitus, nes daugiau už juos pasninkavo, daugiau meldėsi, ilgiau naktimis budėjo ir klūpojo bažnyčioje.