posakis

Aš nerašau lietuvių tautos istorijos

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Teodoras Narbutas rašė „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos“, savo darbą vadindamas veikalais, o ne istorija.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 439

„Aš nerašau lietuvių tautos istorijos, nes neįstengčiau susidoroti su tokiu darbu; be kita ko, ir pats Livijus nesugebėtų jos parašyti — tokia ji šiandien, kai nuosmukį patyrė dalykai, galėję palaikyti jos šaunumą, yra neapdorota, tokius išbarstytus ir išblaškytus turi šaltinius. Mano uždavinys, kaip galima spręsti iš „Mitologijos“, yra atskleisti praeities įvykių esmę, pradedant tautos kilmės ab ovo (pabr. T. N. — R. G.), iki pat tų laikų, kai ji 1569 metais, valdant Zygimįantui] Aug[ustui], susijungė su Lenkija. Taigi šis įrodinėjimų, įvykių spėliojimų ir jų pagrindimo, sumanymų, pastabų ir šaltiniuose išskaitytų faktų rinkinys, kuris sudarys penkis arba šešis tomus, negali būti vadinamas istorija (historia), o tik veikalais (dzieje), t. y. turi turėti kuklesnį pavadinimą.“

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Taigi skaitome: „Aš nerašau lietuvių tautos istorijos, nes neįstengčiau susi doroti su tokiu darbu; be kita ko, ir pats Livijus nesuge bėtų jos parašyti — tokia ji šiandien, kai nuosmukį pa tyrė dalykai, galėję palaikyti jos šaunumą, yra neapdo rota, tokius išbarstytus ir išblaškytus turi šaltinius. Ma no uždavinys, kaip galima spręsti iš „Mitologijos“, yra atskleisti praeities įvykių esmę, pradedant tautos kilmės ab ovo (pabr. T. N. — R. G.), iki pat tų laikų, kai ji 1569 metais, valdant Zygimįantui] Aug[ustui], susijungė su Lenkija. Taigi šis įrodinėjimų, įvykių spėliojimų ir jų pa grindimo, sumanymų, pastabų ir šaltiniuose išskaitytų faktų rinkinys, kuris sudarys penkis arba šešis tomus, negali būti vadinamas istorija (historia), o tik veikalais (dzieje), t. y. turi turėti kuklesnį pavadinimą2.