Štai yra užsi likęs vienas dokumentas iš Kazimiero laikų (artimų Vytautui), kur vienas valstietis dėl imamų jų kaime mokesčių pasisako: „Aš, Viešpatie, Algirdo nebeatmenu, bet atmenu Didįjį Kuni gaikštį Vytautą, Tavo dėdę, o taip pat, Viešpatie, atmenu, kad. , 31 p. — 240 mes duodavome 50 kiaunių Didžiajai Kunigaikštienei Vytautie nei, po vieną kiaunę nuo „dūmų“^1 ) ir rugių duoklę, po 3 grašius, o virtuvei po vieną vištą, 10 kiaunių ir pusę „grašio“1 2).
Daugiau buvo mokama natūra: duoklėmis ir mezliavo\nmis, pirmosios javais, antrosios — gyvuliais. Štai yra užsi\nlikęs vienas dokumentas iš Kazimiero laikų (artimų Vytautui),\nkur vienas valstietis dėl imamų jų kaime mokesčių pasisako:\n„Aš, Viešpatie, Algirdo nebeatmenu, bet atmenu Didįjį Kuni\ngaikštį Vytautą, Tavo dėdę, o taip pat, Viešpatie, atmenu, kad\n\n(^1) ) Ibid.