Santrauka

Štai yra užsi­ likęs vienas dokumentas iš Kazimiero laikų (artimų Vytautui), kur vienas valstietis dėl imamų jų kaime mokesčių pasisako: „Aš, Viešpatie, Algirdo nebeatmenu, bet atmenu Didįjį Kuni­ gaikštį Vytautą, Tavo dėdę, o taip pat, Viešpatie, atmenu, kad. , 31 p. — 240 mes duodavome 50 kiaunių Didžiajai Kunigaikštienei Vytautie­ nei, po vieną kiaunę nuo „dūmų“^1 ) ir rugių duoklę, po 3 grašius, o virtuvei po vieną vištą, 10 kiaunių ir pusę „grašio“1 2).

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Štai yra užsi­ likęs vienas dokumentas iš Kazimiero laikų (artimų Vytautui), kur vienas valstietis dėl imamų jų kaime mokesčių pasisako: „Aš, Viešpatie, Algirdo nebeatmenu, bet atmenu Didįjį Kuni­ gaikštį Vytautą, Tavo dėdę, o taip pat, Viešpatie, atmenu, kad.c-001
t-002 , 31 p. — 240 mes duodavome 50 kiaunių Didžiajai Kunigaikštienei Vytautie­ nei, po vieną kiaunę nuo „dūmų“^1 ) ir rugių duoklę, po 3 grašius, o virtuvei po vieną vištą, 10 kiaunių ir pusę „grašio“1 2).c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Štai yra užsi­ likęs vienas dokumentas iš Kazimiero laikų (artimų Vytautui), kur vienas valstietis dėl imamų jų kaime mokesčių pasisako: „Aš, Viešpatie, Algirdo nebeatmenu, bet atmenu Didįjį Kuni­ gaikštį Vytautą, Tavo dėdę, o taip pat, Viešpatie, atmenu, kad.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Daugiau buvo mokama natūra: duoklėmis ir mezliavo­ mis, pirmosios javais, antrosios — gyvuliais. Štai yra užsi­ likęs vienas dokumentas iš Kazimiero laikų (artimų Vytautui), kur vienas valstietis dėl imamų jų kaime mokesčių pasisako: „Aš, Viešpatie, Algirdo nebeatmenu, bet atmenu Didįjį Kuni­ gaikštį Vytautą, Tavo dėdę, o taip pat, Viešpatie, atmenu, kad

(^1) ) Ibid.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: , 31 p. — 240 mes duodavome 50 kiaunių Didžiajai Kunigaikštienei Vytautie­ nei, po vieną kiaunę nuo „dūmų“^1 ) ir rugių duoklę, po 3 grašius, o virtuvei po vieną vištą, 10 kiaunių ir pusę „grašio“1 2).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

, 31 p.

— 240

mes duodavome 50 kiaunių Didžiajai Kunigaikštienei Vytautie­ nei, po vieną kiaunę nuo „dūmų“^1 ) ir rugių duoklę, po 3 grašius, o virtuvei po vieną vištą, 10 kiaunių ir pusę „grašio“1 2). Žemai­ čiai, kaip jau minėjome, kartais atsilygindavo Vytautui arkliais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai