paprotys

Žynių pranašysčių skelbimas iš bokšto Vilniaus pagonims

3 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Pasak Lietuvos kronikininkų ir vietos padavimų, Lizdeika ir jo pirmtakai iš bokšto skelbdavo pranašystes Vilniaus pagonims.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 124

Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi­ lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta­ tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie­ nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne­ lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį. Į kairę nuo kelto, kur dabar Lukiškių priemiestis, nuo senų senovės kerojo įvairioms dievybėms pašvęsti ąžuolai, šen bei ten palei Viliją laukuose augo pušys5. 2 Tas pats dviejų aukštų pastatas, la­ bai storo mūro sienomis, stovintis šalimais katedros bokšto, iki 1832 metų priklausęs diecezijos konsisto­ rijai ir gyvenamas kunigų invalidų, minėtais metais, kaip ir daugelis ki­ tų mūrinių pastatų, supančių kated­ ros aikštę, buvo nugriautas, kad bū­ tų atvira naujos tvirtovės nuokalnė. 3 Dabartinė katedros varpinė, anot Lietuvos kronikininkų ir vietos žmo­ nių padavimų, buvęs tas pats bokš­ tas, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai iškilmingai pasirodydavę Vilniaus pagonims paskelbti blogos ar geros pranašystės. Tačiau nėra patikimų tam įrodymu.
t-002vidutinis

Padavimuose dabartinė katedros varpinė tapatinta su bokštu, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai Vilniaus pagonims skelbdavo pranašystes.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 124

Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi­ lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta­ tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie­ nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne­ lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį. Į kairę nuo kelto, kur dabar Lukiškių priemiestis, nuo senų senovės kerojo įvairioms dievybėms pašvęsti ąžuolai, šen bei ten palei Viliją laukuose augo pušys5. 2 Tas pats dviejų aukštų pastatas, la­ bai storo mūro sienomis, stovintis šalimais katedros bokšto, iki 1832 metų priklausęs diecezijos konsisto­ rijai ir gyvenamas kunigų invalidų, minėtais metais, kaip ir daugelis ki­ tų mūrinių pastatų, supančių kated­ ros aikštę, buvo nugriautas, kad bū­ tų atvira naujos tvirtovės nuokalnė. 3 Dabartinė katedros varpinė, anot Lietuvos kronikininkų ir vietos žmo­ nių padavimų, buvęs tas pats bokš­ tas, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai iškilmingai pasirodydavę Vilniaus pagonims paskelbti blogos ar geros pranašystės. Tačiau nėra patikimų tam įrodymu.
t-003vidutinis

Tas pats dviejų aukštų pastatas, la bai storo mūro sienomis, stovintis šalimais katedros bokšto, iki 1832 metų priklausęs diecezijos konsisto rijai ir gyvenamas kunigų invalidų, minėtais metais, kaip ir daugelis ki tų mūrinių pastatų, supančių kated ros.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 124

Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi­ lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta­ tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie­ nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne­ lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var­ tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving­ rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį. Į kairę nuo kelto, kur dabar Lukiškių priemiestis, nuo senų senovės kerojo įvairioms dievybėms pašvęsti ąžuolai, šen bei ten palei Viliją laukuose augo pušys5. 2 Tas pats dviejų aukštų pastatas, la­ bai storo mūro sienomis, stovintis šalimais katedros bokšto, iki 1832 metų priklausęs diecezijos konsisto­ rijai ir gyvenamas kunigų invalidų, minėtais metais, kaip ir daugelis ki­ tų mūrinių pastatų, supančių kated­ ros aikštę, buvo nugriautas, kad bū­ tų atvira naujos tvirtovės nuokalnė. 3 Dabartinė katedros varpinė, anot Lietuvos kronikininkų ir vietos žmo­ nių padavimų, buvęs tas pats bokš­ tas, iš kurio Lizdeika ir jo pirmtakai iškilmingai pasirodydavę Vilniaus pagonims paskelbti blogos ar geros pranašystės. Tačiau nėra patikimų tam įrodymu.