Per žiemos švenčių žaidimus kaimiečiai, Narbuto aprašymu, vaidindavo sceninę pantomimą su vienu ar dviem veikėjais. Narbuto aprašytame žiemos pantomimos žaidime pradžioje vaizduotas netikėtas susitikimas, kvietimas susiimti rankomis ir juokaujama grumtis.
Lietuviškai Ligas reiškia plyną, lygų, vienodą; iš to Lygičius (Ligiczus) - taikinantis, vienodinantis. Per žiemos švenčių žaidimus kaimiečiai moka savo tarpe suvaidinti tam tikrą sceninę pantomimą, kurioje dalyvauja vienas ar du asmenys. Tai yra karikatūriški paukščių, gyvulių, žmonių, kuriuos nori išjuokti, pamėgdžiojimai, visuomet sukeliantys juoką; merginėjimas, pyktis, muštynės, pasipūtimas, orumas, šiurkštumas, gašlūs judesiai - čia yra visa, ką gali mimo fantazija.
Antras veikėjas - lengvabūdiškas, simpatiškas, su maža kepuraite ant galvos. Žaidimo pradžioje vaizduojamas netikėtas susitikimas, kvietimas susiimti rankomis, toliau visokios abiejų pastangos nutverti vienas kitą į glėbį ir grumtis; visa tai vyksta juokaujamu tonu. Kai jau atrodo, kad tuoj prasidės kova, veikėjai staiga sustoja vienas priešais kitą taiytum įbesti, atsitraukia atgal, nusišluosto akis, įsispokso vienas į kitą, tarytum norėtų geriau pažinti, žengia artyn, vaizduoja norį susitaikyti, pagaliau draugiškai apsikabina, šoka ir šokinėja kartodami tai su didžiausiu įkarščiu ir juokinimu; tuo pasibaigia vaidinimas.