Per žiemos švenčių žaidimus kaimiečiai, Narbuto aprašymu, vaidindavo sceninę pantomimą su vienu ar dviem veikėjais. Narbuto aprašytame žiemos pantomimos žaidime pradžioje vaizduotas netikėtas susitikimas, kvietimas susiimti rankomis ir juokaujama grumtis.
Lietuviškai Ligas reiškia plyną, lygų, vienodą; iš to Lygičius\n(Ligiczus) - taikinantis, vienodinantis. Per žiemos švenčių žai\ndimus kaimiečiai moka savo tarpe suvaidinti tam tikrą sceninę\npantomimą, kurioje dalyvauja vienas ar du asmenys. Tai yra ka\nrikatūriški paukščių, gyvulių, žmonių, kuriuos nori išjuokti, pa\nmėgdžiojimai, visuomet sukeliantys juoką; merginėjimas, pyk\ntis, muštynės, pasipūtimas, orumas, šiurkštumas, gašlūs jude\nsiai - čia yra visa, ką gali mimo fantazija.
Antras veikėjas - lengvabūdiškas, simpa tiškas, su maža kepuraite ant galvos. Žaidimo pradžioje vaiz duojamas netikėtas susitikimas, kvietimas susiimti rankomis, toliau visokios abiejų pastangos nutverti vienas kitą į glėbį ir grumtis; visa tai vyksta juokaujamu tonu. Kai jau atrodo, kad tuoj prasidės kova, veikėjai staiga sustoja vienas priešais kitą taiytum įbesti, atsitraukia atgal, nusišluosto akis, įsispokso vie nas į kitą, tarytum norėtų geriau pažinti, žengia artyn, vaiz duoja norį susitaikyti, pagaliau draugiškai apsikabina, šoka ir šokinėja kartodami tai su didžiausiu įkarščiu ir juokinimu; tuo pasibaigia vaidinimas.