paprotys

Žemaičių pasalinis pasipriešinimas kryžiuočių užvaizdoms ir tarpusavio neišdavimas

1 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Žemaičiai, nepratę prie svetimųjų valdymo, iš pasalų žudė kryžiuočių dvarų ir kaimų užvaizdas, o kaltininkų niekas neišdavė.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 364

Netrukus, išvedus\nVytauto įgulas, ordino magistro kariuomenė užėmė vi\nsas pilis, tvirtoves ir galop visą kraštą. Žemaičiams,\nnepratusiems prie svetimųjų valdymo, šis jungas pasi\nrodė esąs pernelyg sunkus, todėl jie iš pasalų žudė\ndvarų bei kaimų užvaizdas, juos arba durklu nudobda\nmi, arba vandenyje paskandindami. Bendra tautos ne\napykanta vertė įtarti, kad visi kalti dėl šių žudynių,\ntačiau niekad nepavyko sugauti tų, kurie tuos nusikal\ntimus darė, nes niekas nieko neišdavė.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

V y ta u ta s a tid u o d a Iškeliavęs iš Prūsijos, Vy- Z e m a itiją k ry žiu o - tautas, nenorėdamas, kad čia m s kryžiuočiai pakeistų savo nusistatymo dėl naujų Švitri gailos suktybių, nutarė kuo greičiausiai paremti darbais pasirašytą taikos sutartį. Išsiuntęs garbingą pasiuntiny bę, jis pakvietė ordino magistrą bei žymiuosius ordino vyrus į Kauną, ketindamas galutinai čia sutvarkyti vis ką, dėl ko susitarė Racionže. Atvykę žymiausieji didikai gavo iš Vytauto lotyniškai ir vokiškai surašytus raštus, kurie skelbė, jog Žemaitija atskiriama nuo Lietuvos ir prijungiama prie kryžiuočių valdų.