Paprotys

Vyriausiojo žynio dievų valios skelbimo apeiga

1 teiginys1 įrašas0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Po apeigos vyriausiasis žynys paskelbdavo vaidiloms dievų valią, o šie ją perduodavo žmonėms.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 287-288

Mat sumanęs 14 Schütz. Historia rerum prusicarum (31 lapas). Taip pat kiti Prū­ sijos istorikai. 15 Zr. I priedą apie vyriausiąjį žynį. 288 pasitarti su dievais, vyriausiasis žynys įsakydavo sunešti aukas; sudėjęs jas ant aukuro arba ant aukų deginimo laužo, įsakyda­ vo vaidiloms nešti jį sėdintį krėsle ir pastatyti ant to paties laužo; pasėdėjęs tam tikrą laiką, apreikšdavo vaidiloms dievų valią, o jie paskelbdavo žmonėms