t-001vidutinis
Kiekvienas laiptas buvo skirtas kuriam nors vienam Zodiako ženklui; kas mėnesį, tą dieną, kai saulė kildama ar leisdamasi įžengdavo į tą ženklą, ant tų laiptų buvo uždegami ir aukų aukojimo laužai; taigi aukščiausias laiptas buvo Vė žio, o žemiausias -.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 270
Čia pat, priešais koplyčią, kilo aukuras, pastaty tas ant 12 laiptų; kiekvienas iš tų laiptų buvo ¥z uolekties aukš čio, 3 uolekčių pločio, aptvertas rąstais, o pats aukuras buvo kvadratinis, trijų uolekčių aukščio, 9 uolekčių pločio; viršuje jį juosė daugybė stumbrų ragų; apskritai aukuro aukštis siekė 9 uolektis. Kiekvienas laiptas buvo skirtas kuriam nors vienam Zodiako ženklui; kas mėnesį, tą dieną, kai saulė kildama ar leisdamasi įžengdavo į tą ženklą, ant tų laiptų buvo uždegami ir aukų aukojimo laužai; taigi aukščiausias laiptas buvo Vė žio, o žemiausias - Ožiaragio. Tačiau tikroji auka, kaip many ta, ant laiptų nebūdavo deginama, degindavo jos imitacijas, nulipdytas iš vaško, kaip antai Liūto, Mergelės. Ant aukštojo aukuro kai kuriomis šventosiomis dienomis būdavo degina mos gyvulių aukos; jame visuomet degdavo Amžinoji ugnis, prižiūrima tam specialiai paskirtų žynių.