t-001vidutinis
Narbutas krikščionių kunigų nusistatymui priskiria draudimą viešai rinktis šventose vietose, kur giesmės ir sakmės primindavo senus prisiminimus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 29
Nelaimė netgi lėmė, kad ir švelniais būdais priimant švie są kitose lietuvių žemės šalyse tautos prarado visas savo senienas: arba iš anksto kruvinais karais pažymėtomis išmokomis apmokėdavo už savo savitumą, arba krikščio nių kunigų nusistatymas be išlygų išnaikino krašto pa minklus. Buvo sudaužytos gimtųjų dievų statulos, su griautos šventyklos, iškirsti šventieji šilai, įvesta kita kalba, uždrausti vieši susiėjimai įprastose šventose vie tose, kur giesmės, pasakojimai ir sakmės primindavo da lykus, susijusius su brangiais gimtaisiais prisiminimais. O šie praradimai palaidojo neįkainojamą tautos istoriją, kuria ji, kaip įprasta, garsėjo šioje šiaurinėje žemėje, tu rėdama iš tiesų nepatvarius paminklus, bet iš kartos į kartą atstatomus iš paveldėtos tautiškumo meilės.