Paprotys

Vestuvių kraičio vežimo, išpirkimo ir kraičvežių vaišinimo paprotys

3 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

Jaunoji kraičvežiams dovanodavo rankšluosčius, kuriuos jie persirišdavo per pečius.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 118 (PDF 116)

Jau krai- tis atskirtas, skrynia užrakinta, pagalvės ir duknos surištos į didelį ryšulį — ir broliai prašomi išnešti skrynią ir įdėti ją į ratus. Su bro- liais ateina kraičvežiai ir visi svečiai. Jaunoji kraičvežiams dovanoja po naujai atrėžtą rankšluostį. Kraičvežiai, gavę po rankšluostį, per- siriša juos per pečius.

Jaunikis turėdavo išpirkti vadinamą didelį kraitį, duodamas motinai ne mažiau kaip rublį.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 118 (PDF 116)

Reikia paminėti ir šį, ne visai tikusį, motinų nusistatymą: jos reikalauja, kad jaunikis išpirktų iš jų tą „didelį kraitį“ , o dideliu kraičiu jos vadina kiekvieną kraitį, koks yra. Jaunikis išperka, duoda motinai pinigų pagal nusiteikimą, bet ne mažiau kaip rublį.

Atlyginti kraičvežiai išveždavo skrynią ir ryšulį į jaunikio namus, kur jų laukdavo sukviesti svečiai.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 119 (PDF 117)

Skrynia įdėta į ratus, prie jos padėtas didelis ryšulys pagalvių ir duknų, kraičvežiams atpilta į bonką degtinė, kurią jie atsivežė, ir dabar jie, visu kuo atlyginti, lipa į ratus ir stati važiuoja; vienas arklius valdo, kitas daboja kraitį.