Jaunoji kraičvežiams dovanodavo rankšluosčius, kuriuos jie persirišdavo per pečius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Jau krai- tis atskirtas, skrynia užrakinta, pagalvės ir duknos surištos į didelį ryšulį — ir broliai prašomi išnešti skrynią ir įdėti ją į ratus. Su bro- liais ateina kraičvežiai ir visi svečiai. Jaunoji kraičvežiams dovanoja po naujai atrėžtą rankšluostį. Kraičvežiai, gavę po rankšluostį, per- siriša juos per pečius.
Jaunikis turėdavo išpirkti vadinamą didelį kraitį, duodamas motinai ne mažiau kaip rublį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Reikia paminėti ir šį, ne visai tikusį, motinų nusistatymą: jos reikalauja, kad jaunikis išpirktų iš jų tą „didelį kraitį“ , o dideliu kraičiu jos vadina kiekvieną kraitį, koks yra. Jaunikis išperka, duoda motinai pinigų pagal nusiteikimą, bet ne mažiau kaip rublį.
Atlyginti kraičvežiai išveždavo skrynią ir ryšulį į jaunikio namus, kur jų laukdavo sukviesti svečiai.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Skrynia įdėta į ratus, prie jos padėtas didelis ryšulys pagalvių ir duknų, kraičvežiams atpilta į bonką degtinė, kurią jie atsivežė, ir dabar jie, visu kuo atlyginti, lipa į ratus ir stati važiuoja; vienas arklius valdo, kitas daboja kraitį.