Santrauka
Mergaitės iki ištekėjimo dirbo ir krovė kraitį, o nuotakos ieškojo ne turtingų, bet narsių vyrų. Vestuvėms abi pusės ruošė maistą, alų, drabužius ir dovanas, o po to sudarydavo suvodbą.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
- kategorija: socialinė praktika
Atlikimas
Nenurodyta
Paskirtis
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Mergaitės iki ištekėjimo dirbo ir krovė kraitį, o nuotakos ieškojo ne turtingų, bet narsių vyrų. | c-001 | |
| t-004 Vestuvėms abi pusės ruošė maistą, alų, drabužius ir dovanas, o po to sudarydavo suvodbą. | c-002 | |
| t-005 ## groups-anglai-002 - status: unused - claimrole: supportsexistingclaim - kategorija: grupe - kandidatas: Anglai - potencialusteiginys: Anglai čia rodomi kaip sutartiniai prekybos partneriai tarp Anglijos ir Lietuvos / Žemaičių. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Mergaitės iki ištekėjimo dirbo ir krovė kraitį, o nuotakos ieškojo ne turtingų, bet narsių vyrų.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Nesgi mergaitės, nubengusios sunkiuosius darbus pas savo tėvus, tuojau verpė ir audė sau ant tėvų duonos ir drabužio lig ištekančios, kas vadinos pas juos kraitį kloti; nuo to paties regima yra, jog juo sumitusi buvo merga, juo didesnį kraitį suklotą turėjo, turtingesne buvo ir veikiau gavo vyrą, kursai, ją vesdamas, ne vien didį turtą sau rado, bet ir mergą it kūgį gavo, prie kurios galėjo pats pasišildyti, o jos kraičiu plikį iš savo būtos išvaryti, nesgi ir nuotakos pačios neieškojo sau turtingų vyrų ir negeidė jų turtuose tižti ir lepintis, kaip šiandien kad daro, nes narsių žaliūkų lietos ar ūkės vyrų veizėjo, kaipogi pačios ne vien šeimyną vienos būtos, bet trijų, keturių butų savo kraičiu galėjo apdaryti. Pinigų nežinojo, ir jų niekam nereikėjo, nesgi mokesnių niekam nemokėjo, duoklių nedavė ir rinkliavų nežinojo, kaipogi visi liuosi sau gyvendami dirbo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vestuvėms abi pusės ruošė maistą, alų, drabužius ir dovanas, o po to sudarydavo suvodbą.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Nujau^430 abi pusi tiekės į suvodbą, beje, suvedimą, nuo žodžio vesti, arba į kozas, nuo žodžio kasos, kurias jaunajai nukirpo, kurią gėrynę^431 šiandien dar iš gudiško žodžio vesele^432 (linksmybe) vadina. Tiekės į tą veselę abejuose namuose tokiu būdu: pyragus ir kepenes, arba pečenkas^433 , kepė, alų darė, drabužį siuvo. Tuo tarpu jaunoji pati savo gentis ir prietelius i suvodbą kvietė, o jaunasis vėl nuo savo pusės savuosius. Taip besitiekiant jaunasis siuntė jaunajai dovanas (taip nuotaką mergaitę po ūkvaizdžių pradeda vadinti) per savo bendrus savo karės žirgą, ragotinę ir kardą ar kalaviją, rodydamas tuo, jog yra karės vyru, jog, ištekėjusi už jo, ras sau gaspadorių, užtarytoją ir apgynėją. Jaunoji, arba nuotaka, taip pat nuo savo pusės per savo gentis nusiuntė jam prieš savo tėvo kardą ar ragotinę ir jaučių porą, idant atkaliai^434 parodytų, jog ji yra karės vyro duktė, ūkės vilkėja ir turi sau apgynėją; vienok pasogą, nuo žodžio sekti, beje, kraitį, kurs jaunąją sekė, jos tėvai, ginklus sukeitę, kelias skrynias į jaunojo namus nuvežė, likusįjį kraitį po suvodbos pusę metų buvus ar ilgiau teatdavė, pagal tą, kaip ant ūkvaizdžių buvo sukalbėta. Jei tuo tarpu kas norint vieną ar antrą tarp jaunųjų išvainotų taip, jog katra norint pusė atsakytų nebtekėti, tad tėvai atsakančiosios pusės turėjo ne vien dovanas prieš dovanas antrai pusei pagrąžinti^435 , bet dar ūkvaizdžių iždą^436 užmokėti; jei tuo geruoju nedarė, tad, į tiesą ištikus, per sūdą visa tą atgavo antra pusė, kuri tarės abydyta^437 palikusi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: groups-anglai-002 - status: unused - claimrole: supportsexistingclaim - kategorija: grupe - kandidatas: Anglai - potencialusteiginys: Anglai čia rodomi kaip sutartiniai prekybos partneriai tarp Anglijos ir Lietuvos / Žemaičių.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
citata_originali: | Ant galų galo, nebgalėdami nė nuo ko geležies gauti, nemintą metuose 1340 Kęstučiui, didžiajam Lietuvos kunigaikščiui, ūkę valdant, išleido siuntinius^1432 į Anglijos žemę, kurie tenai su anglais padarė sandarą^1433 , kurioje sutarė, jog lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, galės Anglijos žemėj prekioti ir gyventi, lygia dalia anglai galės Žemaičiuose ir Kalne gyventi ir prekioti.
groups-anglai-002
- status: unused
- claim_role: supports_existing_claim
- kategorija: grupe
- kandidatas: Anglai
- potencialus_teiginys: Anglai čia rodomi kaip sutartiniai prekybos partneriai tarp Anglijos ir Lietuvos / Žemaičių.
- public_note:
- saltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
- vieta_saltinyje: offset: 412491-412548; match: exact
- santrauka: Anglai čia rodomi kaip sutartiniai prekybos partneriai tarp Anglijos ir Lietuvos / Žemaičių.
- pagrindzia:
- pastaba: Išsaugota kaip atskiras galimo teiginio įrodymas prieš viešą publikavimą. citata_originali: | Atentį metą anglai buvo įkūrę tenai prekės draugybą^1512.
groups-ausrenai-001
- status: unused
- claim_role: new_claim
- kategorija: grupe
- kandidatas: Aušrėnai
- potencialus_teiginys: Aušrėnai šiame fragmente yra istorinis žemaičių vardas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |