Valstybinių institucijų inicijuojami Lietuvos istorijos veikalai ir pristatymai
institucija
4 teiginiai3 įrašai1 ryšys
Apibendrinamojo pobūdžio istorijos darbai paprastai gimsta lūžiniais valstybės raidos etapais ir išskirtinėmis progomis. Ruošiantis 1939 m. pasaulinei parodai Niujorke, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (ministras Stasys Lozoraitis) inicijavo ir, Magdalenai Avietėnaitei vadovaujant, parengė specialų Lietuvos skyrių, atskleidusį meno, tautodailės, ekonomikos. 1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę, 2004 m. tapusi visateise demokratinių NATO ir ES valstybių šeimos nare, 2013-aisiais Lietuva imsis istorinės pareigos pirmininkauti Europos Sąjungai – laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimui.
Valstybės institucija inicijuoja darbą, istorikų grupė jį parašo ir išleidžia
1936 m. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos iniciatyva ir rūpesčiu grupė lietuvių istorikų parašė ir išleido plačios apimties Lietuvos istoriją, kurią redagavo Adolfas Šapoka.
Valstybės nueitas kelias įamžinamas ir įvertinamas iš platesnės perspektyvos
Šaltinyje valstybės institucijų pareiga vertinama kaip siekis užtikrinti, kad valstybės nueitas kelias būtų įamžintas ir įvertintas iš platesnės perspektyvos – patriotiniu, bet teisingu, skvarbiu ir visumą apimančiu žvilgsniu.
Apibendrinamojo pobūdžio istorijos darbai paprastai gimsta lūžiniais valstybės raidos etapais ir išskirtinėmis progomis. Kartais juos inicijuoja valstybės institucijos, kurių pareiga – užtikrinti, kad valstybės nueitas kelias būtų įamžintas ir įvertintas iš platesnės perspektyvos – patriotiniu, bet teisingu, skvarbiu, visumą apimančiu žvilgsniu. 1936 m. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos (viceministro Kazimiero Masiliūno) iniciatyva ir rūpesčiu grupė lietuvių istorikų parašė ir išleido plačios apimties Lietuvos istoriją, kurią redagavo Adolfas Šapoka.
Šiuo ir kitais atvejais mūsų intelektualai, akademikai, menininkai buvo skatinami telktis ir vieningai pristatyti Lietuvą ir jos istoriją visam pasauliui. Šiandien yra bene geriausia proga šią gražią diplomatinę tradiciją pratęsti ir sustiprinti. 1990 m. kovo 11 d. atkūrusi nepriklausomybę, 2004 m. tapusi visateise demokratinių NATO ir ES valstybių šeimos nare, 2013-aisiais Lietuva imsis istorinės pareigos pirmininkauti Europos Sąjungai – laisvų ir demokratinių Europos valstybių susivienijimui.
archajiškiausioje ir savo grožiu išskirtinėje lietuvių kalboje bei po pasaulį pasklidusių išeivių veikloje. Ruošiantis 1939 m. pasaulinei parodai Niujorke, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (ministras Stasys Lozoraitis) inicijavo ir, Magdalenai Avietėnaitei vadovaujant, parengė specialų Lietuvos skyrių, atskleidusį meno, tautodailės, ekonomikos pasiekimus ir parodžiusį svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius monumentaliose žymiausių mūsų dailininkų drobėse. Šiuo ir kitais atvejais mūsų intelektualai, akademikai, menininkai buvo skatinami telktis ir vieningai pristatyti Lietuvą ir jos istoriją visam pasauliui.
Apibendrinamojo pobūdžio istorijos darbai paprastai gimsta lūžiniais valstybės raidos etapais ir išskirtinėmis progomis. Kartais juos inicijuoja valstybės institucijos, kurių pareiga – užtikrinti, kad valstybės nueitas kelias būtų įamžintas ir įvertintas iš platesnės perspektyvos – patriotiniu, bet teisingu, skvarbiu, visumą apimančiu žvilgsniu. 1936 m. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos (viceministro Kazimiero Masiliūno) iniciatyva ir rūpesčiu grupė lietuvių istorikų parašė ir išleido plačios apimties Lietuvos istoriją, kurią redagavo Adolfas Šapoka.