Lietuvos istorijos žinių lobynas

LietuvosistorijaLietuvos istorijos žinių lobynas

paprotys

Valstybės reikalų perdavimas senatui ir luomams svarstyti

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis Vytautui senate aiškino, kad imperatoriaus draugystė esanti įtartina, o jo siūlymai pavojingi.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 417

Taip ir buvo, senato pirmininkas Gnezno arkivyskupas bylo­ jo be galo iškalbingai, tačiau smarkiai varžydamasis, nes bijojo įžeisti Vytautą; visa ko prišnekėjęs, nutilo lyg kirviu nukirstas. Tuo tarpu Krokuvos vyskupas Zbig­ nevas Olesnickis, nė kiek nenusigandęs, aiškiai nurodė, kokia įtartina imperatoriaus S en ato įsp ė ta s draugystė, ir, atskleidęs, ko­ kie pavojingi jo siūlymai, rimtai įspėjo Vytautą, kad šis, tokio gražaus amžiaus su­ laukęs ir tokios didžios šlovės pasiekęs, paliautų puose­ lėjęs tuščias svajones apie tariamą didybę ir atsimintų priesaiką, kuria pažadėjęs paklusnumą karaliui bei len­ kų karalystei. Tokią pat nuomonę pareiškė ir grafas Jo­ nas iš Tarnovo, Krokuvos vaivada.
t-002vidutinis

Kojelavičius vaizduoja, kad Gnezno arkivyskupas senate kalbėjo iškalbingai, bet varžėsi įžeisti Vytautą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 417

Taip ir buvo, senato pirmininkas Gnezno arkivyskupas bylo­ jo be galo iškalbingai, tačiau smarkiai varžydamasis, nes bijojo įžeisti Vytautą; visa ko prišnekėjęs, nutilo lyg kirviu nukirstas. Tuo tarpu Krokuvos vyskupas Zbig­ nevas Olesnickis, nė kiek nenusigandęs, aiškiai nurodė, kokia įtartina imperatoriaus S en ato įsp ė ta s draugystė, ir, atskleidęs, ko­ kie pavojingi jo siūlymai, rimtai įspėjo Vytautą, kad šis, tokio gražaus amžiaus su­ laukęs ir tokios didžios šlovės pasiekęs, paliautų puose­ lėjęs tuščias svajones apie tariamą didybę ir atsimintų priesaiką, kuria pažadėjęs paklusnumą karaliui bei len­ kų karalystei. Tokią pat nuomonę pareiškė ir grafas Jo­ nas iš Tarnovo, Krokuvos vaivada.