Valerijono Bursoje prefektas arba senjoras turėjo prižiūrėti, kad studentai laikytųsi pamaldumo, garbingumo, broliškos santarvės ir papročių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Alteram vero ex altera parte domus eiusdem Sartoris nostri Tbomae, similiter impensis nostris, in area antiquitus deserta extruximus, utramque in 414 ## Puslapis 431 IV KNYGA studentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyvenimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vilniaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis pastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais papročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks nors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, senjoras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų laikomasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos santarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos didžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, suteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai prašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su visais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tėvas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mielai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą nubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paskatins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile.