Valerijono Bursoje prefektas arba senjoras turėjo prižiūrėti, kad studentai laikytųsi pamaldumo, garbingumo, broliškos santarvės ir papročių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Alteram vero ex altera \nparte domus eiusdem Sartoris nostri Tbomae, similiter impen\nsis nostris, in area antiquitus deserta extruximus, utramque in\n414\n\n## Puslapis 431\n\nIV KNYGA\nstudentų, nesvarbu, kokios tautybės jie būtų, laisvam gyve\nnimui mūsų akmeninį ar kitaip išmūrytą namą mūsų Vil\nniaus mieste, Bernardinų gatvėje, specialiai mūsų lėšomis \npastatytą, tos pačios paskirties, kokios yra Bursa, su tokiais \npapročiais ir įstatymais, t. y. tarp studentų turi būti koks \nnors prefektas ar, kaip įprasta vadinti kitų akademikų*, sen\njoras, kuris budriai saugotų, kad tarp jų (studentų) būtų lai\nkomasi pamaldumo, garbingumo taisyklių, broliškos san\ntarvės nuostatų ir papročių; be to, jis turės tos pačios kolegijos \ndidžiai gerbiamo tėvo, tuo metu vadovaujančio Rektoriaus, \nsuteiktus ir duotus įgaliojimus vykdyti pareigas, ir karštai \nprašome, kad jo (Rektoriaus) vadovavimui ir tvarkai su vi\nsais studentais paklustų. Tikimės, kad didžiai gerbiamas tė\nvas Rektorius iš meilės brolijai ir geranoriškumo mums mie\nlai prisiims tokią nelengvą, bet pagyrimo vertą naštą - \nnubaus nepaklusniuosius, apsileidusiuosius moksle paska\ntins stropumui, o geruosius apgaubs tėviška meile.