Paprotys

Valdovų ir pasiuntinių suvažiavimo sušaukimas karūnacijos ir tarptautinių klausimų svarstymui

2 teiginiai2 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

1430 m. Vytautas sukvietė į Trakus ir Vilnių šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas karūnuotis Lietuvos karaliumi.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 173-174

99, kuriame atkalbinėja Romos 157 ## Puslapis 174 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS priešinimasis, nei pagaliau Jogailos pasiskelbimas, kad perleidžiąs Lenkijos karūną Vytautui. Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.

t-002vidutinis

Lucko suvažiavimas buvo sušauktas tartis dėl sąjungos prieš turkus, bet svarstymai nutrūko iškilus Vytauto karūnos klausimui.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 172-173

156 ## Puslapis 173 Il KNYGA atplėštų. Neva krikščioniškųjų valstybių sąjungos prieš turkus sudarymo dėlei, jis pribaudė Jogailą ir Vytautą, kad anas atmintinas daugelio monarchų ir kunigaikščių suvažiavimas būtų sušauktas Lucke. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių užmačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo.