Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Paprotys

Valdovo vainikavimo paprotys įteikiant kalaviją ir lazdą

2 teiginiai2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 teiginių

t-001vidutinis

Kernavės didikų sueigoje Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, o rūmų maršalas jam įteikė kalaviją ir lazdą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 131

Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją galią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur.
t-002vidutinis

Rūmų maršalas, paraginęs siekti protėvių santarvės ir šlovės, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą kaip valdžios ženklus.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 131

Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją galią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur. Giliginas valdė ne ilgiau kaip trejus metus: bemaž nieko įsidėmėtina tais laikais neįvyko, išskyrus kelis niokojamus žygius į Lenkiją, tiesa, ir juos ne visus sumini rašytojai.