Valdovo vainikavimo paprotys įteikiant kalaviją ir lazdą
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Kernavės didikų sueigoje Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, o rūmų maršalas jam įteikė kalaviją ir lazdą. Rūmų maršalas, paraginęs siekti protėvių santarvės ir šlovės, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą kaip valdžios ženklus.
Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta są lyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaik ščiui. Rūmų maršalas, para ginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją ga lią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur.
Rūmų maršalas, para ginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją ga lią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur. Gili ginas valdė ne ilgiau kaip trejus metus: bemaž nieko įsidėmėtina tais laikais neįvyko, išskyrus kelis nioko jamus žygius į Lenkiją, tiesa, ir juos ne visus sumini rašytojai.