Valdovo vainikavimo paprotys įteikiant kalaviją ir lazdą
2 teiginiai2 įrašai0 ryšių
Kernavės didikų sueigoje Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, o rūmų maršalas jam įteikė kalaviją ir lazdą. Rūmų maršalas, paraginęs siekti protėvių santarvės ir šlovės, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą kaip valdžios ženklus.
Sukvietus Kernavėje didikų sueigą, Germanto vyresnysis sūnus Giliginas buvo paskelbtas Lietuvos valdovu, jo broliui Trobiui patikėta Žemaitija su ta sąlyga, kad jis bus pavaldus Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją galią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur.
Rūmų maršalas, paraginęs vieną bei kitą siekti ir karo, ir taikos metu tokios pat santarvės bei šlovės, kokią paveldėjo iš protėvių, įteikė Giliginui kalaviją bei lazdą. Šitoks nesudėtingas tada buvo vainikavimo paprotys, kuriuo valdovui suteikdavo aukščiausiąją galią žiūrėti valstybės reikalų ir viduje, ir svetur. Giliginas valdė ne ilgiau kaip trejus metus: bemaž nieko įsidėmėtina tais laikais neįvyko, išskyrus kelis niokojamus žygius į Lenkiją, tiesa, ir juos ne visus sumini rašytojai.