Ragainės komtūras išsklaidė Kauno tvirtovę iš griuvėsių kėlusius darbininkus ir išardė pradėtą pilį. Kojelavičiaus pasakojime, sugriovus pilis, žemdirbiai palikdavo kaimus, o priešas leidosi vis giliau į Lietuvos žemes.
Kita vertus, priešas irgi iš pas\nkutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse\nnebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leis\ntis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė dar\nbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir grei\ntosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė\npradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sude\ngino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui;\ntaip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pa\nkeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštau\ntas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą\nsausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į\npilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.
Sėkmingai išsigabenus vi\nsą grobį ir išsivedus visus belaisvius, grėsmingai įsi\nveržė į Lietuvą Prūsijos maršalas Šindekopfas ir\n2 47\n\napsupo Gardiną; kadangi Pat-\n1363 m e ta i \nrikas, vadovavęs pilies gyny-\nP iū sų \nž y g ia i \nį \nLie- \nbai, narsiai atrėmė keletą \ntu v ą ir Ž e m a itiją \nantpuolių, kryžiuotis, išsiža\ndėjęs minties užimti pilį, iš\nsiuntė karius niokoti kaimų. Vėliau su permaininga \nsėkme abi šalys siaubė viena kitos kaimus, patirdamos \nbeveik vienodų nuostolių. Labiausiai vis dėlto lietu\nvius kamavo tai, kad, sugriovus pilis, žemdirbiai vie\nnas po kito palikdavo kaimus, be to, priešas leisda\nvosi vis toliau į Lietuvos gilumą. Štai todėl, norėdami\nir priešą sutramdyti, ir su-\n1364 m e ta i \nsigrąžinti nuolatinės grėsmės\nišblaškytus žemdirbius, \njie \nstengėsi atstatyti tvirtoves, būgštaudami, kad karas il\ngainiui nepersimestų ne tik į tolimesnes Lietuvos že\nmes, bet ir pačią Rusią.