t-001vidutinis
Markburge į Teutonų namų ordiną įvelkami kandidatai kniūpsti puldavo prieš altorių, kol kunigas melsdavosi ir giedodavo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Išgirdęs šiuos žodžius, landgrafas taip nudžiugo, kad, puolęs iš džiaugsmo jam į glėbį, atleido nusikaltimą. Po to su šiuo riteriu bei anksčiau minėtaisiais Hermanu ir Ditrichu bei su daugybe kitų riterių ir kilmingųjų atvyko pas Teutonų namų ordino brolius Markburge, kur tuo metu (lapkričio 18), kai jie prieš įvelkami kaip paprastai kniūpsti puolė prieš altorių, o kunigas, ilgai meldęsis, garsiai užgiedojo: „Aleliuja, ateik šventoji dvasia“, nusileido ant jų kūniškai apčiuopiama šventoji dvasia nelyginant ugnies liepsnelė ir juo labiau kuris iš jų degė dievo meile, tuo didesnė ši liepsnelė rodėsi ten stovintiesiems. Šį brolį Konradą, landgrafą, magistrą, taip apšvietė šventosios dvasios malonė, kad jis ėmė permanyti visas žmonių paslaptis, todėl negalėjo pakęsti prie savęs nė vieno, kas buvo susitepęs paleistuvystės nuodėme.