paprotys

Šventos ugnelės negesinimas trobesiui užsidegus

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Sudegusiam trobesiui senu įpročiu sakydavo, kad jį aplankė šventa ugnelė. Užsidegus trobesiui kai kurie lietuviai nenorėdavo jo gesinti, nes ugnelę laikė šventą ir įsižeidžiančią.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Užsidegus trobesiui kai kurie lietuviai nenorėdavo jo gesinti, nes ugnelę laikė šventą ir įsižeidžiančią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

raštininkas, gyvenęs galan septynioliktojo amžiaus, sako, jog, jam gyvojant, lietuviai, trobesiui užsidegus, nenorėję gesyti, tardami, jog ugnelė gesoma pykstanti. Šiandien Žalgirėnuose apie Pinską taip pat niekaip negesantys žmonės trobesio degančio, idant ugnelės pikčiau nesužyžintų^806 , ir apstoję kūrenantys trobesį it laužą. Kam norint sudegus, senu įpročiu sako: „Tą ugnelė šventa aplankė.“ Perkūnijos ugnį daug stigavoja iki šiai dienai, jog ožkos pienu tegalį užgesyti, kas niekų kalba yra, nesgi ir pačiu vandeniu gal užgesyti, jei ano gausiai pasitinka.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių11