paprotys

Šventinių vaišių ir gėrimo praktika prie bažnyčios, per vestuves ir kitas bendruomenines progas

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001

Po pamokslo dalis atėjusiųjų į bažnyčią eidavo į gertuvę ir užkandžiaudavo ar gerdavo.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 83 (PDF 81)

Taip užkandžiavo šventoriuje. \nAtėjusieji į bažnyčią \npėsti \npo \npamokslo ėjo pas žydą į gertuvę pasėdėti, čia besėdėdami ir bešnekė\ndami pasišaukė bonkelę.

t-002

Autorius rašo, kad 1858 m. Blaivybės Brolijos įvedimas nutraukė ankstesnę girtavimo tvarką.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 84 (PDF 82)

Vyskupas Valančius 1858 metais vienu kirčiu padarė galą įtūžu\nsiam girtuokliavimui, įvesdamas „Blaivybės Broliją“.

t-003

Valančius liepė mišparus laikyti tuoj po pamaldų, kad žmonės važiuotų namo pietauti.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 83 (PDF 81)

Ilgainiui vyskupas Valančius atkreipė dėmesį į šią \ntvarką ir prisakė mišparus laikyti tuojau po pamaldų, ir žmonės turėjo \nvažiuoti namo pietauti.