Paprotys

Šventinių vaišių ir gėrimo praktika prie bažnyčios, per vestuves ir kitas bendruomenines progas

3 teiginiai3 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 teiginių

t-001

Po pamokslo dalis atėjusiųjų į bažnyčią eidavo į gertuvę ir užkandžiaudavo ar gerdavo.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 83 (PDF 81)

Taip užkandžiavo šventoriuje. Atėjusieji į bažnyčią pėsti po pamokslo ėjo pas žydą į gertuvę pasėdėti, čia besėdėdami ir bešnekėdami pasišaukė bonkelę.

t-002

Autorius rašo, kad 1858 m. Blaivybės Brolijos įvedimas nutraukė ankstesnę girtavimo tvarką.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 84 (PDF 82)

Vyskupas Valančius 1858 metais vienu kirčiu padarė galą įtūžusiam girtuokliavimui, įvesdamas „Blaivybės Broliją“.

t-003

Valančius liepė mišparus laikyti tuoj po pamaldų, kad žmonės važiuotų namo pietauti.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 83 (PDF 81)

Ilgainiui vyskupas Valančius atkreipė dėmesį į šią tvarką ir prisakė mišparus laikyti tuojau po pamaldų, ir žmonės turėjo važiuoti namo pietauti.