Lietuvos istorijos žinių lobynas
paprotys
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Šventadienio pamaldos, vestuvės, krikštynos, atlaidai ir kitos bendruomeninės progos siejamos su vaišėmis, degtine ir valgymu šventoriuje ar svečiuose.
Patikrinti teiginiai
Po pamokslo dalis atėjusiųjų į bažnyčią eidavo į gertuvę ir užkandžiaudavo ar gerdavo.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Taip užkandžiavo šventoriuje. \nAtėjusieji į bažnyčią \npėsti \npo \npamokslo ėjo pas žydą į gertuvę pasėdėti, čia besėdėdami ir bešnekė\ndami pasišaukė bonkelę.
Autorius rašo, kad 1858 m. Blaivybės Brolijos įvedimas nutraukė ankstesnę girtavimo tvarką.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Vyskupas Valančius 1858 metais vienu kirčiu padarė galą įtūžu\nsiam girtuokliavimui, įvesdamas „Blaivybės Broliją“.
Valančius liepė mišparus laikyti tuoj po pamaldų, kad žmonės važiuotų namo pietauti.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
Ilgainiui vyskupas Valančius atkreipė dėmesį į šią \ntvarką ir prisakė mišparus laikyti tuojau po pamaldų, ir žmonės turėjo \nvažiuoti namo pietauti.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas