Paprotys

Šienapiūtė

4 teiginiai7 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001

Per šienapiūtę vyrai savaitei išeina į pievas, ten gyvena ir verda valgį, o mergaitės atveža pusryčius bei pietus.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 33 (PDF 31)

Pusryčių metu atvažiuoja mergaitės su pusberniu ir piemeniuku ir atveža valgyti pusryčių ir pietų ąsočiuose ir terbose.

t-002

Šienapiūtėje būtina mokėti tinkamai parengti dalgį šienui pjauti.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 31 (PDF 29)

10. Šienapiūtė. Tinkamai įsitaisyti dalgį šienui piauti turi mokėti kiekvienas kaimo darbininkas, jei jis nenori prašyti kito pagalbos; bet, deja, ne kiekvienas gali tinkamai prirengti dalgį.

t-003

Šienapiūtėje mergaitės grėbia, džiovina ir krauna šieną, vakare arkliai laikomi prie ugnies, o rytą su šienu siunčiamos namo.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 34 (PDF 32)

Ryt rytą, kai tik švinta, kinko arklius ir siunčia mergaites su šienu namo.

t-004

Šienapiūtė pradedama po Švento Jono, o jos pradžią lydi šienapiūtės daina.

Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“

p. 32 (PDF 30)

Po Švento Jono kurį rytą išgirdome šienapiūtės dainą: „Valioi, mano dalgeli“ . . . Sakome: „Tai dvaro lankas šienauja, metas būtų ir mums pradėti, tik praleisime Šventą Petrą“ .